Pas mane rytas. Nežinau koks laikas pas tave. Šį įrašą rašau tris dienas. Nors ir neesu užimta (į mokyklą neinu. Ne taip lengva ten rasti mokyklą, be to ir nežinau kiek laiko čia būsiu) , bet retai prisijungiu.
I diena: Prisiminimai ir kaip aš pasimečiau gatvėje.
 |
| Čekiškos Kalėdos (iliustracija) |
Prisimenu kai jaukiai sėdėdavau pas močiutę fotelyje ir gerdavau karštą kakavą su šokoladiniais jos keptais sausainiais. Viskas pasikeitė. Aš Čekijoje, močiutė - Lietuvoje. Ir aš jau nebemaža. Dabar jau aš mielai jai iškepu sausainių, pyrago ar keksiukų su arbata.
Galvoju, geras gyvenimas buvo Lietuvoje. Pasiilgstu lietuviškų žodžių. Dabar aplinkui girdžiu visai nepažįstamus žodžius. Štai matau vieną žmogų pro langą. Jis kažką sako kitam pakeldamas ranką. Tikriausiai sveikinasi. Kitas palinksi ir kažką tarsteli, apsisuka ir nueina.
Taip, tikrai pasiilgstu. Čia patiriu daugiau įspūdžių. Labai gražiai atrodo čekiška eglutė, papuoštos parduotuvės, skanus maistas ( ypač traškučiai, žinau, kad ir tu mėgsti arba... esi sveikuolė). Bet visgi jaučiasi tėvynės ilgesys. Bent jau Lietuvoj moku perskaityti raides ant parduotuvių, skelbimų, o štai Čekijoj - jaučiuosi kaip pirmokė. Svarbiausia - per šias dienas buvau ne kartą pasiklydusi. Skambinau mamai sakydama: ,,Mam, aš pasimečiau...", mama iš karto paklausė: ,,Kur?! Kaip?!". Tikriausiai manė, kad juokauju, bet tada mama ir pati suprato - čia gi ne LIETUVA. Po trumpos pertraukėlės (tada buvau pamaniusi, kad mama pasitraukė nuo telefono ir vos nepadėjau ragelio) ji vėl prakalbo: ,,Koks gatvės pavadinimas?''. Apsižvalgiau. Priešais mane buvo namas su gatvės pavadinimu ,,Zelená", aš perskaičiau ,,Želena". ,,Kažkokia ,,Želena", ką žinau..."- pasakiau, o mama nusijuokė. Atsisveikinom. Pasakė, kad netrukus atvažiuos. Patikėk, laukiau kokį pusvalandį. Ir mama ne ką geriau orientuojasi. Grįžę papasakojom sesei, o vėliau ir tėčiui. O galiausiai išsiaiškinau, kad ,, zelená" reiškė - ,,žalia". Žalioji gatvė - vadinosi. Kitą dieną vėl ėjau ta gatve ir pagal tą namą susiradau savo namus.
Galvoju, geras gyvenimas buvo Lietuvoje. Pasiilgstu lietuviškų žodžių. Dabar aplinkui girdžiu visai nepažįstamus žodžius. Štai matau vieną žmogų pro langą. Jis kažką sako kitam pakeldamas ranką. Tikriausiai sveikinasi. Kitas palinksi ir kažką tarsteli, apsisuka ir nueina.
Taip, tikrai pasiilgstu. Čia patiriu daugiau įspūdžių. Labai gražiai atrodo čekiška eglutė, papuoštos parduotuvės, skanus maistas ( ypač traškučiai, žinau, kad ir tu mėgsti arba... esi sveikuolė). Bet visgi jaučiasi tėvynės ilgesys. Bent jau Lietuvoj moku perskaityti raides ant parduotuvių, skelbimų, o štai Čekijoj - jaučiuosi kaip pirmokė. Svarbiausia - per šias dienas buvau ne kartą pasiklydusi. Skambinau mamai sakydama: ,,Mam, aš pasimečiau...", mama iš karto paklausė: ,,Kur?! Kaip?!". Tikriausiai manė, kad juokauju, bet tada mama ir pati suprato - čia gi ne LIETUVA. Po trumpos pertraukėlės (tada buvau pamaniusi, kad mama pasitraukė nuo telefono ir vos nepadėjau ragelio) ji vėl prakalbo: ,,Koks gatvės pavadinimas?''. Apsižvalgiau. Priešais mane buvo namas su gatvės pavadinimu ,,Zelená", aš perskaičiau ,,Želena". ,,Kažkokia ,,Želena", ką žinau..."- pasakiau, o mama nusijuokė. Atsisveikinom. Pasakė, kad netrukus atvažiuos. Patikėk, laukiau kokį pusvalandį. Ir mama ne ką geriau orientuojasi. Grįžę papasakojom sesei, o vėliau ir tėčiui. O galiausiai išsiaiškinau, kad ,, zelená" reiškė - ,,žalia". Žalioji gatvė - vadinosi. Kitą dieną vėl ėjau ta gatve ir pagal tą namą susiradau savo namus.
 |
| Čekiški sausainiukai |
II diena: Kalėdiniai-tradiciniai patiekalai ir eglutės - Kaunas VS Praha.
Lietuvoje (manau ir kitose šalyse) valgoma dvylika patiekalų, kuriuos sudaro visokiausi valgiai išskyrus mėsą (žuvį aš skaitau kaip mėsą, gi sakome - karvės mėsa, o kaipgi žuvis? Žuvies žuvis??). Valgome vafliukus (nežinau kaip jie vadinasi, bet savaime aišku, jog yra vafliai) arba duoną, buriame ir šnekučiuojamės su prie stalo sėdinčiais artimaisiais. Čekijoje viskas panašu. Ir beje čekai labai mėgsta Kalėdinius sausainiukus. Jų pilna parduotuvėse, netgi seilė tįsta vien į juos žiūrint. Įvarių formų, su įvairiausiais ir saldžiausias pabarstukais, gardūs, šokoladiniai kremai, marmeladai ir jei neklįstu jie juos valgo per Kalėdas (arba per Kūčias, bet tai labai mažai tikėtina).Čekai kaip ir Lietuvoje tiekia žuvį. Žuvies sriubą, keptą karpį su bulvių salotomis arba šiaip žuvį su kažkuo. Tai yra tradiciniai čekų valgiai. Čekams galima tik sausainiukų pavydėti.
Lietuvoje (manau ir kitose šalyse) valgoma dvylika patiekalų, kuriuos sudaro visokiausi valgiai išskyrus mėsą (žuvį aš skaitau kaip mėsą, gi sakome - karvės mėsa, o kaipgi žuvis? Žuvies žuvis??). Valgome vafliukus (nežinau kaip jie vadinasi, bet savaime aišku, jog yra vafliai) arba duoną, buriame ir šnekučiuojamės su prie stalo sėdinčiais artimaisiais. Čekijoje viskas panašu. Ir beje čekai labai mėgsta Kalėdinius sausainiukus. Jų pilna parduotuvėse, netgi seilė tįsta vien į juos žiūrint. Įvarių formų, su įvairiausiais ir saldžiausias pabarstukais, gardūs, šokoladiniai kremai, marmeladai ir jei neklįstu jie juos valgo per Kalėdas (arba per Kūčias, bet tai labai mažai tikėtina).Čekai kaip ir Lietuvoje tiekia žuvį. Žuvies sriubą, keptą karpį su bulvių salotomis arba šiaip žuvį su kažkuo. Tai yra tradiciniai čekų valgiai. Čekams galima tik sausainiukų pavydėti.
 |
| Čekų tradiciniai valgiai |
Matei Kauno eglutę? Nuotraukas man atsiuntė draugė. Nė kiek nenustebau sužinojusi, kad eglė berods vėl iš žaliavų padaryta. Primena debesis ir į eglę visai nepanašu. Pamačius ją iš karto pagalvojau, kas čia per eglė? Jei draugė nebūtų parašiusi antraštės ,,Kauno Kalėdų eglutė" net nebūčiau pamaniusi, kad tai tikrai yra būtent eglutė. Paskutiniu metu visos Kauno eglės būna padarytos iš žaliavų. Jei neklįstu 2013 metais eglutė buvo panaši į didelį baltą tortą. Gražiausiai atrodė vakarą, nes švietė mėlynai. Dar kažkokiais metais buvo žalioji. Toji man atrodo buvo gražiausia iš visų Kauno eglučių. Ilgokai buvau prie interneto ieškodama čekų eglutės 2013. Nieko neradau, užrašius pamačiau tik bumbuliukų su Hitlerio ženklu - svastika, negi čekai tokiais puošia eglutes? Čekijoj eglučių labai daug. Prahoj taipogi. Kiek jau mačia tai suskaičiavau kokias 4. Netoli mano namų yra viena tokia eglė.Nei graži nei baisi. Violetinė nuo lempučių švieselių su kreiva žvaigžde ant viršaus. Jei lyginčiau su Kauno egle, manau Kauno laimėtų (nežinau, gal todėl, kad ji šiek tiek gražesnė už Prahos arba todėl, kad Kaunas mano gimtinė).
III diena: Žvėriškos drabužių kainos ir iškrypęs Kalėdų Senelis parduotuvėje.
Įsivaizduok tokią situaciją. Vakar nuėjau į drabužių ir avalynės parduotuvę šiaip pasižiūrėti drabužių ir batų galvodama kaipgi atrodo čekiški drabužiai ir ar jie bent kiek skirasi nuo lietuviškų (po to įsitikinau, kad visai nesiskiria, nes po pasaulį keliauja tūkstančiai madų ir drabužių). Apžiūrinėjau džemperį su kažkokiu čekišku užrašu,staiga išgirdau, kad už manęs skamba kažkoks varpelis ir kažkas rekauja kažką panašaus į ,,Hau hau hau!" , atisisuku, žiūriu, į parduotuvę įėjęs Kalėdų Seneliu perisrengęs vyras. Vaikai buvę toje parduotuvėje pradėjo tysti mamas prie Senelio arba bėgti patys. Užsisukau manydama, kad Kalėdų Senelį domina tik maži vaikai. Vėl išgirdau varpelio skambėjimą. Atsisiukusi pastebėjau, kad Senelis eina link manęs. Užsisukau, manydama, kad jei atrodysiu susikaupusį į kokį nors drabužį tas Senelis su savo iškrypėliškais šūkaliojimais pasitrauks, tačiau klydau. Šventiškomis dienomis tokie Seneliai labai nori pralinksminti žmones, todėl greitai nepasitraukia. Tas padarė tą patį. Kažką čekiškai pasakė, man kaip lietuvei tai nuskambėjo kaip:
- Aadaką čudaksdživuona iš dukają krasna da? *
Dėbtelėjau į Kalėdų Senelį. Gūžtelėjau pečias, nintyse norėjau, kad tas Senelis suprastų, jog nieko nesupratau, bet jis kažką tebetarškėjo:
- Šči ižadajkljaadl šanatl iš yvel. Aja vankošva iš krasnadoal da? Ja Sanata Claus. Ja laska vakškuoka.
Tada jam atsakiau vokiškai:
- Ich verstehe nicht.
Tas nusijuokė ir nuėjo. Gal būt suprato ką pasakiau arba pasitraukė pamanęs, kad užkalbino vokietką. Jis nuėjo, o aš dar vis tebespoksojau į džemperį. Ji labai brangus, o aš lietuviškų pinigų į kronas labai mažai iškeičiau manydama, kad tuoj vėl gįšiu į Lietuvą. Pagalvojau, kad apseisiu ir be jo. Išėjusi išparduotuvės vėl pamačiau dar vieną perisrengėlį. Buvo elnias. Iš karto aišku - Rudolfas. Tas vėl ketino mane užkalbinti (ir dar jei neklystu tiesė rankas apsikabinti), tačiau nėraiu tarp žmonių namo. Nekaltinu persirengėlio, jie geri žmonės per šias dienas likusias iki švenčių žmones nori tiesiog pralinksminti, bet tik tiek, kad ne visi to nori.
Manau, dabar jau šiek tiek aišku, kad Lietuvoje geriau. Lietuvoje taip pat pilna perisrengėlių, bet bent suprantama ką jie kalbą. Bent gali sakyti jiems: ,,Aš skubu" arba ,,Ne dabar", o ne stovėti kaip įkaltai ir nepratarti nė žodžio ir linkčioti nežinant ką kalbą Kalėdų Senelis. Lietuvoje taipogi pilna gražių, bet brangių drabužių, tačiau Čekijoje aš nežinau kuri kaina yra didžiausia - mums 30 Lt daug o gal jiems - 30 kronų yra tiek kiek mums 1 Lt? Manau ką nors supratai. Žinai tokį poskaį - Visur gerai - namie geriausia? Aš kaip tik apie tą patį...
 |
| Kaunas VS Praha |
Įsivaizduok tokią situaciją. Vakar nuėjau į drabužių ir avalynės parduotuvę šiaip pasižiūrėti drabužių ir batų galvodama kaipgi atrodo čekiški drabužiai ir ar jie bent kiek skirasi nuo lietuviškų (po to įsitikinau, kad visai nesiskiria, nes po pasaulį keliauja tūkstančiai madų ir drabužių). Apžiūrinėjau džemperį su kažkokiu čekišku užrašu,staiga išgirdau, kad už manęs skamba kažkoks varpelis ir kažkas rekauja kažką panašaus į ,,Hau hau hau!" , atisisuku, žiūriu, į parduotuvę įėjęs Kalėdų Seneliu perisrengęs vyras. Vaikai buvę toje parduotuvėje pradėjo tysti mamas prie Senelio arba bėgti patys. Užsisukau manydama, kad Kalėdų Senelį domina tik maži vaikai. Vėl išgirdau varpelio skambėjimą. Atsisiukusi pastebėjau, kad Senelis eina link manęs. Užsisukau, manydama, kad jei atrodysiu susikaupusį į kokį nors drabužį tas Senelis su savo iškrypėliškais šūkaliojimais pasitrauks, tačiau klydau. Šventiškomis dienomis tokie Seneliai labai nori pralinksminti žmones, todėl greitai nepasitraukia. Tas padarė tą patį. Kažką čekiškai pasakė, man kaip lietuvei tai nuskambėjo kaip:
- Aadaką čudaksdživuona iš dukają krasna da? *
Dėbtelėjau į Kalėdų Senelį. Gūžtelėjau pečias, nintyse norėjau, kad tas Senelis suprastų, jog nieko nesupratau, bet jis kažką tebetarškėjo:
- Šči ižadajkljaadl šanatl iš yvel. Aja vankošva iš krasnadoal da? Ja Sanata Claus. Ja laska vakškuoka.
Tada jam atsakiau vokiškai:
- Ich verstehe nicht.
Tas nusijuokė ir nuėjo. Gal būt suprato ką pasakiau arba pasitraukė pamanęs, kad užkalbino vokietką. Jis nuėjo, o aš dar vis tebespoksojau į džemperį. Ji labai brangus, o aš lietuviškų pinigų į kronas labai mažai iškeičiau manydama, kad tuoj vėl gįšiu į Lietuvą. Pagalvojau, kad apseisiu ir be jo. Išėjusi išparduotuvės vėl pamačiau dar vieną perisrengėlį. Buvo elnias. Iš karto aišku - Rudolfas. Tas vėl ketino mane užkalbinti (ir dar jei neklystu tiesė rankas apsikabinti), tačiau nėraiu tarp žmonių namo. Nekaltinu persirengėlio, jie geri žmonės per šias dienas likusias iki švenčių žmones nori tiesiog pralinksminti, bet tik tiek, kad ne visi to nori.
Manau, dabar jau šiek tiek aišku, kad Lietuvoje geriau. Lietuvoje taip pat pilna perisrengėlių, bet bent suprantama ką jie kalbą. Bent gali sakyti jiems: ,,Aš skubu" arba ,,Ne dabar", o ne stovėti kaip įkaltai ir nepratarti nė žodžio ir linkčioti nežinant ką kalbą Kalėdų Senelis. Lietuvoje taipogi pilna gražių, bet brangių drabužių, tačiau Čekijoje aš nežinau kuri kaina yra didžiausia - mums 30 Lt daug o gal jiems - 30 kronų yra tiek kiek mums 1 Lt? Manau ką nors supratai. Žinai tokį poskaį - Visur gerai - namie geriausia? Aš kaip tik apie tą patį...
Ačiū, kad skaitei,
Evelina ♥
-----------------------------------------------------------------
* Nemanyk, kad pramokau čekišką kalbą, tokie "hieroglifai" labai atitinka čekų kalbą, jie panašiai ir kalba. Gal dabar aiškiau, kaip aš nieko nesupratusi spoksojau į Kalėdu Senelį tarsi pasakius ką nors nežmonikšo.
* Nemanyk, kad pramokau čekišką kalbą, tokie "hieroglifai" labai atitinka čekų kalbą, jie panašiai ir kalba. Gal dabar aiškiau, kaip aš nieko nesupratusi spoksojau į Kalėdu Senelį tarsi pasakius ką nors nežmonikšo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą