Ilgai manęs nebuvo, nes...

  Ilgokai čia  jau nesilankiau. Priežasčių yra labai daug. Daug ką paaiškina mano ankstesnysis post'as. Ilgai manęs nebuvo, nes...
... mokausi čekų kalbą...
...pradėjau lankyti mokyklą Prahoje...
...dažnai mokausi....
...žaidžiu MA...
  Pastarasis netgi labai daug ką pasako apie mano užimtumą. Nemanau, kad esu labai priklausoma, bet atsiradus teleporteriui, prisijunginėdavau daug dažniau, laimėjau vieną šukuoseną, tad dabar kiek apsiraminau, ir rečiau prisijungiu.
  Išmokau keletą čekiškų žodžių. Dabar jau tikrai žinau kas yra ta Zelena. Vertėjas pagrindinis mano mokytojas. Štai keleitas žodelių, kuriuos jau žinau:
  Dekoju (ačiū) - dekuji
  Gražuolė - krasa
  Labanakt - dobrou noc
  Draugė - pritelkyne
  Tėtis - tata
  Mama - maminka
  Sesuo - sestra
  Kaimynas - soused
  Katė - kočka
  Šuo -  pes

  Mokykloje jau susipažinau su keletu draugų. Su jais bendrauju anglų kalba. Jie man primena norvegus, yra draugiški malonūs. Pirmiausiai maniau, kad nepritapsiu, bet kaip tik juos visus sudominau. Jiems patiko, kad esu išskirtinė, nes esu lietuvė. Pas juos šiek tiek kita ir palengvinta programa. Jaučiuosi kaip pirmūnė, nes geriau už juos moku fiziką. Lietuvoje pas mus fizika sunkesnė, pas juo lengvesnė, bet pas juos sunkesnė matematika, tad ten jau nebeesu pirmūnė. Daug lako skiriu jų matematikai mokytis.


  Ir dar viena priežastis kodėl retai rašau tai istorija. Taip, taip. Kuriu dar vieną blogą, istroją. Apie šeimą, kuri našlio vyro praradusio šeimą avarijoje, namą laimėjo aukcione. Istorija rašoma mergaitės Talijos akimis. Ji ten atsikraustyti visai nenorėjo, o jiems atvykus pradėjo dėtis keistoki dalykai, paslapčių apsuptame name.



  Prie šios istorijos tikrai gaištu laba daug laiko. Turiu gerą fantaziją, kurią kaip tik ketinu išnaudoti čia. Jei tave domina, gali užsukti ir palikti komentarą, o d abar ir vėl turiu atsisveikinti.
 
 

Pirmasis komentaras!

   Jau senokai be rašiau, pradėjau lankyti mokyklą Prahoje, tad sumažėjo ir laiko. Mokausi čekų kalbą kaip išprotėjusi, nes vien angliškai su čekais susikalbėti negalėsiu, nes ir patys čekai nelabai gerai moka.
   Nors ir seniai rašiau džiaugiuosi ir vienu gautu komentaru iš Gabrielės, kuri pasisakė apie mano neseniai sukurtą įrašą ,,Draugės klausimai man" Ji nesigėdydama rėžė:

,, Čia kažką panašaus rašei kaip interviu. Interviu atsakymai, turi būti žymiai ilgesni ir platesni. Klausimai turėjo būti neilgi ir plačiai atsakomi. Parašei vidutiniškai, pasistenk labiau...Sėkmės"

   Štai mano atsakymas nuskambėjo taip:

 ,, Labai ačiū, Gabriele, kad pakomentavai mano įrašą. Pati pirmą kartą darau tokį TAG'Ą, taigi nelabai ir nutuokiau ar čia turi būti kažkas panašaus į interviu, kitą kartą darydama antrą dalį žinosiu ir tai pranešiu draugei."

   Gabrielės komentarą (su klaidomis)  ir mano atsakymą  gali rasti čia.

   Nors Gabrielės komentarą galima palaikyti neigiamu, juo vis vien džiaugiuosi - tai įrodo, jog kažkas visgi skaito mano blogą, o tai mane džiugina. Tikiuosi sulaukti ir daugiau komentarų.

Iki, kito karto
Evelina ♥