Ilgokai čia jau nesilankiau. Priežasčių yra labai daug. Daug ką paaiškina mano ankstesnysis post'as. Ilgai manęs nebuvo, nes...
... mokausi čekų kalbą...
...pradėjau lankyti mokyklą Prahoje...
...dažnai mokausi....
...žaidžiu MA...
Pastarasis netgi labai daug ką pasako apie mano užimtumą. Nemanau, kad esu labai priklausoma, bet atsiradus teleporteriui, prisijunginėdavau daug dažniau, laimėjau vieną šukuoseną, tad dabar kiek apsiraminau, ir rečiau prisijungiu.
Išmokau keletą čekiškų žodžių. Dabar jau tikrai žinau kas yra ta Zelena. Vertėjas pagrindinis mano mokytojas. Štai keleitas žodelių, kuriuos jau žinau:
Dekoju (ačiū) - dekuji
Gražuolė - krasa
Labanakt - dobrou noc
Draugė - pritelkyne
Tėtis - tata
Mama - maminka
Sesuo - sestra
Kaimynas - soused
Katė - kočka
Šuo - pes
Mokykloje jau susipažinau su keletu draugų. Su jais bendrauju anglų kalba. Jie man primena norvegus, yra draugiški malonūs. Pirmiausiai maniau, kad nepritapsiu, bet kaip tik juos visus sudominau. Jiems patiko, kad esu išskirtinė, nes esu lietuvė. Pas juos šiek tiek kita ir palengvinta programa. Jaučiuosi kaip pirmūnė, nes geriau už juos moku fiziką. Lietuvoje pas mus fizika sunkesnė, pas juo lengvesnė, bet pas juos sunkesnė matematika, tad ten jau nebeesu pirmūnė. Daug lako skiriu jų matematikai mokytis.
Ir dar viena priežastis kodėl retai rašau tai istorija. Taip, taip. Kuriu dar vieną blogą, istroją. Apie šeimą, kuri našlio vyro praradusio šeimą avarijoje, namą laimėjo aukcione. Istorija rašoma mergaitės Talijos akimis. Ji ten atsikraustyti visai nenorėjo, o jiems atvykus pradėjo dėtis keistoki dalykai, paslapčių apsuptame name.
Prie šios istorijos tikrai gaištu laba daug laiko. Turiu gerą fantaziją, kurią kaip tik ketinu išnaudoti čia. Jei tave domina, gali užsukti ir palikti komentarą, o d abar ir vėl turiu atsisveikinti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą